Pranešimas


Projektas sustabdytas.

Anonsas – Lietuviškos virtuvės savaitė

|
Mielieji Dalyviai ir Skaitytojai!

Lapkričio 22 – 28 d. vyks Lietuviškos virtuvės savaitė. Kadangi sąlygos bus neįprastos, nutarėme apie tai paskelbti iš anksto, kad spėtumėte pasiruošti ir rasti tinkamus patiekalus.

Lietuviškos savaitės apžvalgoje norėtumėme matyti tikrus lietuviškus patiekalus, tokius su istorija. Prie kiekvieno recepto būtinai reikės parašyti bent kelis žodžius apie tai, kodėl jis yra lietuviškas t.y. iš kokio regiono, gal jis yra susijęs su kokia nors tradicija ar apeigomis ar pan. Labai lauksime tokių aprašymų! Apžvalgoje bus skelbiami tik patiekalai su aprašymais.
Sovietmečio laikais lietuviška virtuvė labai pasikeitė, buvo pamiršta daug tradicinių patiekalų, viską pradėta gardinti majonezu, visokiausiais kečupais ir pan. Todėl ypač vertinsime senus lietuviškus receptus.

Kadangi lapkričio pabaigoje bus vos kelios savaitės iki Kalėdų, tai papildomas savaitės iššūkis bus „Kalėdos lietuviškai“, verta pasitreniruoti prieš šventes ir išbandyti naujus receptus :)

Žodžiu, ruoškitės! Skambinkite mamoms, tetoms, močiutėms, ieškokite senų (!) receptų ir lietuviškų tradicijų aprašymų. Tikimės, kad tai bus labai turtinga ir įdomi savaitė!

Skanių dienų!
Dautartė.

3 komentarai (-ų):

Anonimiškas rašė...

Hehe, senieji lietuviai niekada nešventė Kalėdų. :)

52 skanios savaitės rašė...

Teisingai. Jie ne tik Kaledu nesvente, bet ir kulinariniu knygu nerase ;) Todel TOKIU senu receptu galite neieskoti, tiks ir "jaunesni" pvz. turintys kokius 100 ar 200 metu. Svarbu, kad receptas butu susijes butent su Lietuva.
Dautarte

Segebutė rašė...

Kalėdos - tai ikikrikščioniška lietuvių ir kaimyninių tautų šventė. Viskas vykdavo lauke, ilgiausią metų naktį. Būdavo padegamas aliejumi apipiltas kelmas - vadinamas kalade, o aplink susėdę dainuodavo, pasakodavosi stebuklingas istorijas, užkandžiaudavo, mėgaudavosi midumi - t.y. kalėdodavo. Net ir šiandien lietuviai nors ir paveikti katalikybės labiau švenčia Kūčias sutemose (buria, bendrauja su vėlėm, klausosi gyvulių pašnekesių, netgi maisto pasirinkimas yra ritualinis) negu krikščionišką Kristmas sekančią dieną.
O lietuvių kultūra šimtmečiais yra perduodama iš lūlų į lūpas, iš meistro mokiniui, iš tėvo vaikui ir t.t. Taigi, šiandieniniai lietuviški patiekalai, ypač neturinitys atvežtinių ingredientų - tai ir yra tikroji lietuviška virtuvė.